Alibaba.com, didžiausias pasaulyje verslas – verslui (B2B). Elektroninės parduotuvės sėkmės istorija primena dar vieną pasaką apie neribotas galimybes internete. Kaip ir ne viena kita pasaka, ji buvo pradėta kurti bute, o šiandien verslas vertinamas 26 milijardais JAV dolerių, įmonės akcijos kotiruojamos biržoje. Parduotuvės paslaugomis naudojasi 40 miljonų verslininkų. Kinijos rinkoje alibaba.com net sugeba pastumti į šalį google.com kovoje dėl reklamos pajamų. Dėl to stebėtis nereikėtų, nes tokioje šalyje kaip Kinija dažnai lemia ne verslo sprendimai, bet tvirtas valdžios užnugaris.
Džekas Ma, šios parduotuvės įkūrėjas ir vienas iš savininkų, prieš keliolika metų, skirtingai nei jo kolegos Vakaruose, dar nežinojo ne tik kaip atrodo kompiuteris, bet nieko nebuvo girdėjęs ir apie tada dar tik į visas gyvenimo sritis pradedantį skverbtis internetą.
Kai man buvo 12 metų, nusprendžiau išmokti anglų kalbą. Kiekvieną rytą, nepaisant to, snigo ar lijo, 40 minučių dviračiu važiuodavau į netoli Šanchajaus įsikūrusį viešbutį, kurio vadovai man leido nemokamai lydėti turistus. Dirbau savotišku gidu – Kinijai atvėrus sienas, pradėjo važiuoti keliautojai ir aš 8 metus bendravau su jais. Man, kultūrinės revoliucijos metais užaugusiam vaikui, tai buvo neįkainuojama patirtis, nes apie Vakarų šalis sužinojau daugiau nei bet kuris mano pažįstamas kinas, – prisimena Ma, kuriam šiandien 43 m.
Ne tik protingi pokalbiai apie Šanchajaus apylinkių lankytinas vietas nuklojo kelią į milijardinę imperiją. Jaunojo kino gyvenimą 1979 m. pakeitė pažintis su australų šeima.Keletą dienų pabendravę jie susidraugavo ir 1985 m. australai jaunąjį kiną pakvietė į svečius.
Universitetan po trečio bandymo
“Man daug metų pasakojo, kad Kinija pati turtingiausia šalis pasaulyje ir žmonės čia gyvena geriausiai. Australijoje, kur praleidau 31 dieną, pamačiau, kad tai, apie ką kalba valdžia netiesa”, – nostalgiškai prisimena Ma, iki to laiko jau spėjęs du kartus nesėkmingai stoti į vietos universitetą.
Nors ir puikiai kalbėjo angliškai, tačiau studentu būsimasis milijardierius tapo tik trečiuoju mėginimu. Baigęs studijas, jis, kartu su kitais 500 kurso draugų liko dėstyti tame pačiame universitete, nors iš atlyginimo – apie 15 JAV dolerių per mėnesį – netgi Kinijoje gyventi buvo nesaldu.
1992 m., kai Kinijoje leista steigti privačias įmones, Ma nušvito viltis įgyvendinti seną svajonę – prisijungti prie kokio nors verslo. Nors ir parašė šimtus prašymų priimti į darbą, jaunas anglų kalbos mokytojas niekam nebuvo reikalingas. Viskas pasikeitė, kai 1995 m. Ma, kaip oficialios prekybinės delegacijos vertėjas, išvažiavo į JAV, kur pirmą kartą pamatė “gyvą” kompiuterį.
Įkvėpė alus
Bičiulis man parodė, kaip atrodo kompiuteris ir kaip veikia internetė paieška. Yahoo.com mes mėginome ieškoti žodžio “alus” ir pamatėme, kad iš Kinijos apie šį gėrimą nėra jokių duomenų. Užregistravome domeną “China pages” ir nutarėme grįžę įkurti savo tinklalapį, – prisimena Ma.
Verslo pradžiai gimtinėje pasiskolinęs 2000 dolerių, pradedantis anglų kalbos dėstytojas metus galynėjosi su vietos monopolininku “China telecom”, kol pastarajam tai įkyrėjo ir Ma buvo pasiūlyta verslą plėtoti kartu. “China telecom” davė 185.000 dolerių ir už tai gavo 5 vietas kompanijos valdyboje. Ma ir jo bendraminčiams liko 2.
“Mes norėjome plėstis ir kurti naujus produktus, jie viską stabdė”, – apie nenusisekusią pradžią prisimine verslininkas.
Pora metų pavargęs su galingais partneriais, kinas pasitraukė iš įmonės ir išvažiavo į sostinę Pekiną, nes jam buvo pasiūlyta vadovauti valstybinei komisijai, kuri turėjo paskatinti elektroninės komercijos vystymąsi šalyje. Visgi Ma neatsisakė ir minties kurti savo elektroninės prekybos įmonę.
Bendraminčių būrelis
1999 m. Ma bute susirinko 18 žmonių, kurie diskutavo pora valandų. Kai arbatos gėrimas ir protingi pokalbiai baigėsi, visi susirinkusieji ant stalo sudėjo JAV dolerius. Suskaičiavus banknotus, paaiškėjo, kad naujoji įmonė turi 60 000 dolerių kapitalą.
Tai ir buvo alibaba.com pradžia. Visada norėjau kurti ne tik Kinijos vidaus rinkai skirtą įmonę, todėl ir išrinkau tokį pavadinimą, nes žodis “alibaba” lengvai rašomas ir tariamas beveik visomis pasaulio kalbomis ir žmonėms asociuojasi su fraze “durys atsidaro – prisimena Ma.
Nė vienas iš naujai iškeptų verslininkų nebuvo IT specialistas. Jie neturėjo nei patirties, nei technologijų, nei finansinio užnugario. Verslininkas mano, kad jų išgyvenimą, nes apie pelną pradžioje nebuvo nė kalbos, lėmė tai, jog prieš išleisdami kiekvieną dolerį gerai pasvarstydavo, ar ši investicija verta išlaidų. Biuras veikė Ma bute ir patalpos buvo praplėstos tik kai nauja bendrovė gavo kreditus iš “Goldman Sachs”, o vėliau ir iš “Softbank Corporation”. Iki šiol pagrindinis kompanijos biuras įkurtas Kinijoje.
Išgyvenome, nes niekada nekopijavome panašių projektų, sukurtų JAV ir kitose Vakarų valstybėse. Kai kurie Kinijos verslininkai mėgino eiti šituo keliu ir žlugo. Mūsų tikslas, teikti kuo daugiau paslaugų smulkiam ir vidutiniam verslui, nes daugiau kaip pusė produkcijos mano šalyje pagaminama mažose gamyklose bei dirbutėse. Dažnai tokiose įmonės tai kelių dešimčių kvadratinių metrų ploto garažas, kuriame vyksta gamyba, ir biure stovinti senas kompiuteris. Manau, kad jei e komercijos tinklalapis vartotojui negali pasiūlyti paprasto sprendimo “vieną kartą paspausk pelę ir gauk paslaugą ar prekę“, toks portalas turi būti uždarytas, nes veikdamas jis savininkas tik atneš nuostolius – apie verslo filosofiją pasakoja Ma.
Dot.com burbulas
Alibaba.com plėtėsi labai greitai ir kai amžių sandūroje JAV sprogo vadinamasis dot.com burbulas, tai atsiliepė ir Ma įmonei. Teko atleisti dalį žmonių, o pati kompanija 2002 m. atsidūrė ties bankroto riba.
Tam, kad išgyventume ir rastume naują nišą, turėjome tik 18 mėnesių. Toliau laukė bankrotas. Nusprendėmė sukurti tinklalapį, kuris leistų improtuotojams JAV internetu didmena užsakyti prekes Kinijoje. Šis modelis pasiteisino. Šiandien iš Kinijos mūsų pagalba prekes perka visas pasaulis – apie pasiteisinusią idėją, kuri atnešė pelną ir leido išlikti, pasakoja Ma.
2002 m. iš naujos veiklos kompanija uždirbo milijoną JAV dolerių ir pajamos auga kiekvienais metais. Gigantiškos eparuodutvės įkūrėjas neslepia, kad verslui įsisukus, pasikeitė ir jo tikslai. Dabar Ma svajonėse – Kinijoje sukurti milijoną darbo vietų.
Alibaba.com faktai
- Portale registruota 23 miljonai vartotojų
- 45 procentai portalo lankytojų ne iš Kinijos
- 2005 m., kai įmonės akcijos pradėtos kotiruoti biržoje, pajamos per vieną dieną siekė 1,5 milijardą JAV dolerių.Tai didžiausia sėkmė po google.com atėjimo į biržą
- Kol kas nepasisekė ne vienas Vakarų kompanijų mėginimas pastumti alibaba.com savo nišoje. Atsitraukti turėjo net toks gigantas, kaip ebay.com
- 2005 m. yahoo.com už 1 milijardą JAV dolerių įsigijo 31 procentą “Alibaba group” akcijų
- Dar 2008 m. pradžioje alibaba.com pradėjo kaupti antikrizinį fondą, kuriame dabar 2,2 miljardai JAV dolerių. 2008 m. grynasis įmonės pelnas buvo 176 milijonai JAV dolerių – 55 procentais didesnis nei 2007 m.
- Pasaulinė finansų krizė įmonės beveik nepalietė. 2009 m. vasarą Džekas Ma paskelbė, kad kompanija kartu su bankais smulkiam ir vidutiniam verslui skirs 1 milijardą JAV dolerių kreditų.
- Asmeninis Džeko Ma turtas vertinamas maždaug 500 milijonų JAV dolerių.
